Apie kognityvinę elgesio terapiją

STRAIPSNIAI

apie kognityvine elgesio terapija_emocine parama_straipsniai

Kognityvinė elgesio terapija sujungia į vieną dvi psichoterapijos rūšis – kognityvinę (pažintinę) ir elgesio terapijas.

Kognityvinės terapijos dėmesio centre – žmogaus mintys. Ši terapija remiasi idėja, kad mūsų emocinį atsaką formuoja mūsų mintys, įsitikinimai ir suvokimai, tai yra tai, kaip mes suvokiame pasaulį daro įtaką mūsų emocinei savijautai. Tai reiškia, kad ne pati situacija, o žmonių mintys apie situaciją daro įtaką tam, kaip žmogus jaučiasi.

Kognityvinė terapija aiškina, kaip tam tikri mąstymo stereotipai sukelia simptomus, iškreipdami vaizdą to, kas realiai vyksta žmogaus gyvenime. Negatyvus mąstymas verčia jausti įtampą, nerimą, depresiją ar pyktį, provokuoja netinkamus veiksmus. Keičiant mąstymo modelius, keičiasi ir žmogaus elgesys.

Elgesio terapija siekiama silpninti ar panaikinti ryšius tarp stresą keliančių situacijų ir įprastų reakcijų į jas: baimės, įniršio, depresijos, save žlugdančio elgesio ir pan. Elgesio terapija moko tvarkytis su diskomfortiškomis emocijomis ir gąsdinančiomis bei nemaloniomis fizinėmis reakcijomis, lengviau apsispręsti, aiškiau mąstyti, geriau jaustis.

Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) kartu - greitesnio ir visapusiško terapinio efekto garantija

KET terapijos tikslas – sumažinti psichologinį stresą keičiant mąstymą ir neadaptyvų elgesį į adaptyviu, padedančiu įveikti situaciją. Kognityvine elgesio terapija pagrįsta prielaida, kad emocijos ir elgesys didele dalimi yra ne visada teisingų įsitikinimų padarinys. Kiekvienas mūsų turime tarsi minčių „rinkinį”, kuris ir lemia konkrečią reakciją stresinės situacijos metu. Negatyvių nuostatų susidarymui turi įtakos prigimtinės savybės, auklėjimas, patirtis. 

Kognityvines elgesio terapijos dėmesio centre yra ryšys tarp: įsitikinimų (ką galvoju), emocijų (ką jaučiu), elgesio (ką darau)

KET yra sutelkta į dabarties momentą ir problemos sprendimą. Šios terapijos rėmuose, klientai mokosi atpažinti ir keisti negatyvių minčių modelius, įsitikinimo sistemas, sėkmingų santykių su kitais kūrimo įgūdžių ir pan. Tai psichoterapijos kryptis, kuri plačiai naudojama siekiant gydyti depresiją, nerimą, problemas susijusias su emocijų valdymu, pykčiu ir pan.

Parengta pagal knygą „Psichoterapija. Knyga profesionalams ir smalsiems“ Sud. E.Laurinaitis, R.Milašiūnas

Sunkus metas? Susitikime pokalbiui.

Į viršų