Apie baimes. Ar įmanoma nebijoti?
STRAIPSNIAI
— Kodėl bijau? Kaip nugalėti savo baimes? Ar įmanoma nieko nebijoti? Ar verta palaukti, kol nebebijosiu ir tada imtis veiksmų?
Turbūt viena iš nuolatinių visus žmones vienijančių iliuzijų yra tikėjimas, kad kažkaip galima gyventi be baimės.
Dažniausiai esame linkę baimės išvengti, ieškome visokiausių technikų, metodų, kaip ją išstumti, nuslopinti, nuslėpti ar paneigti, tačiau nuo to, deja, ji nesiliauja egzistavusi.
Nors nėra taip, kad nuolat ją jaučiame, tačiau baimė yra neišvengiama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Ji tarsi visada šalia ir kiekvieną akimirksnį, atitinkamai susiklosčius vidinėms ar išorinėms aplinkybėms, yra pasiruošusi iškilti kiekvieno sąmonėje.
Baimės išgyvenimas yra žmogiškos egzistencijos dalis.
Nepaisant to, kad tai visiems mums bendra, vis dėlto kiekvienas žmogus patiria asmenines baimės variacijas. Kiekvieno žmogaus baimė yra asmeniška, individuali, būdinga jam ir jo esmei. Kiekvieno asmeninė baimė susijusi su jo individualiomis gyvenimo aplinkybėmis, su asmeniniais polinkiais ir aplinka. Kiekviena baimė turi savo raidos istoriją, kuri iš esmės prasideda iš karto žmogui gimus.
Kitokie mes esame ne tik todėl, kad mūsų kūnai skirtingi, bet ir todėl, kad kiekvienas turime tam tikras pažiūras, kad savaip elgiamės su pasauliu, su gyvenimu, kad tas pažiūras įgijame iš savo asmeninės gyvenimo istorijos.
Yra galybė kiekvieno individualių baimių, todėl dažnai net negalime suprasti kitų žmonių jausmų, nes patys jų tokių niekada nepatyrėme.
Baimė visada yra signalas ir įspėjimas apie pavojus, ji visuomet pasirodo tada, kai atsiduriame situacijoje, kuriai jaučiamės nepribrendę ar dar nepasiruošę. Visame tame, kas nauja, nežinoma, tame, ką turime daryti ar patirti pirmąkart, be naujumo vilionių, nuotykių troškimo ir rizikos džiaugsmo, glūdi ir baimė.
Kiekviena raida, kiekvienas žingsnis brandumo link susijęs su baime, nes tai veda mus i kažką naujo, į tai, ko iki šiol nežinojome ir negalėjome, į vidines ar išorines situacijas, kurių dar nebuvome patyrę ir išgyvenę.
Psichologiniai pokalbiai gali būti saugi aplinka susitikti su savo baime, kad tapusi sąmoninga savastimi ji galėtų būti produktyviai perdirbta.
Baimės priėmimas ir jos įveikimas yra vystymosi žingsnis, leidžiantis asmenybei po truputi bręsti.
Ir atvirkščiai: baimės ir susidūrimų su ja vengimas skatina asmeninę stagnaciją, trukdo tolesniam vystymuisi ir verčia likti vaikiškame režime, sustingti, vengti, slėptis, neigti.
Parengta pagal F.Riemann knygą „Pagrindinės baimės formos“.
Sunkus metas? Susitikime pokalbiui.