Apie ribas. Kodėl sunku pasakyti NE?
STRAIPSNIAI
– Kas yra ribos? Kaip nusistatyti ribas? Kokios mano asmeninės ribos? Kaip išdrįsti pasakyti „ne“?
Ribos tai pasirūpinimas savimi ir apsauga nuo pervargimo. Ribos tai kokybiškų santykių pagrindas, leidžiantis kitiems išsakyti savo poreikius ir suteikiantis galimybę drąsiai prašyti kitų žmonių į juos atsižvelgti ir jų paisyti.
Žmonės, kuriems sunku brėžti ribas, stengiasi visada būti „geri“ žmonės /tėvai/draugai/kolegos. Jie visiems sako „taip“, pirmieji linkę padėti, prisiima daugybę įsipareigojimų ir ilgainiui dėl nuolatinės įtampos viską įvykdyti gerai ir laiku, pradeda jausti nerimą, pervargimą. Tokie žmonės vengia nusibrėžti ribas bijodami pasirodyti savanaudiškais arba, kad kiti supyks, atstums, ar liks nepatenkinti.
Jei žemiau pateikti teiginiai yra apie Tave, tikėtina, kad Tavo ribos yra pažeidžiamos, kad sunku jas nusibrėžti ir apsaugoti:
- jaučiu apmaudą, pyktį kai kas nors paprašo pagalbos, paslaugos ar kitaip siekia, kad jam padėčiau;
- vengiu bendrauti su tais, kurie linkę ko nors prašyti;
- dažnai pasvajoju kaip norėčiau viską mesti ir tiesiog pradingti, kur niekas iš manęs nieko nenorės;
- jaučiuose pervargęs;
- neturiu laiko sau, nes visas mano laikas skirtas tenkinti kitų poreikiams.
Atsakymas „ne“ į kito prašymą yra poelgis, kylantis iš pasirūpinimo savimi.
Kai pernelyg stengiamės padėti kitiems – tuomet automatiškai nepakankamai rūpinamės savimi. Rūpintis savimi, reiškia daugiau, nei vieną dieną per metus praleisti SPA. Rūpinimasis savimi yra kasdienis dėmesys savo poreikiams. Rūpinimosi savimi esmė yra nusistatyti ribas, leisti sau kitiems pasakyti „ne“, kad galėtum pasakyti „taip“ savo emocinei, fizinei ir psichinei gerovei.
Yra 5 būdai, kuriais reaguojame, kai kažkas bando peržengti mūsų ribas ir tik vienas iš jų yra deramas. Kurie iš jų būdingi Tau?
- Elgiuosi pasyviai, ignoruoju savo jausmus, lyg nepastebėčiau, kad bandomos mano ribos.
- Elgiuosi pasyviai agresyviai. Tiesiai nieko nepasakau, bet demonstruoju nepasitenkinimą replikomis, nepatenkinta kūno kalba ir pan.
- Agresyviai puolu ir ginu savo ribas.
- Manipuliatyvus elgesys, tai yra kai tiesiai ir aiškiai nepasakant, aplinkiniais būdais bandau pasiekti savo poreikių patenkinimo.
- Asertyvus būdas, kai aiškiai ir tiesiai pasakau ko norėčiau, kaip jaučiuosi, ko man reikia ir pan. Pasakau poreikį, bet nereikalavaimą, laikant visų žmonių poreikius vienodai svarbiais.
Kodėl sunku nusibrėžti ribas ir sakyti „ne“?
Savo ribas mokėmės brėžti vaikystėje iš artimų žmonių pavyzdžių. Tai, kaip dabar gebu apsaugoti savo poreikius, kaip sekasi pasakyti „ne“, priklauso nuo mano ankstyvosios šeimos įpročių ir šeimos narių asmeninių savybių.
Ribos yra užuomina kitiems kaip mane vertinti. Tai yra būdas, kuriuo išsakau savo poreikius kitiems ir kaip leidžiu juos išsakyti kitiems. Kai ribos sveikos, kai bendravimas aiškus, kiekvienas žmogus gali sakyti ir “Taip” ir “Ne”, nebūti dėl to nuvertintas, pasmerktas.
Įvairiuose santykiuose, skirtinguose amžiaus tarpsniuose ribos nuolat kinta, todėl dažnai būtina susikurti naujas ribas. Ribos gali būti griežtos, neapibrėžtos/silpnos arba deramos/sveikos. Kurios labiau būdingos Tau?
Neapibrėžtos/silpnos – per menkai, nepakankamai išreikštos. Tai yra kai sutinkame daryti dalykus, kurių nenorime daryti ir pan. Tokios ribos kelia nuovargį, įtampą, depresiją, nerimą ir trukdo kurti tvirtus santykius.
Griežtos ribos – kitas kraštutinumas. Jos nustatomos kaip apsauginė siena ir yra savisaugos mechanizmas, dažniausiai kylantis iš didelio pažeidžiamumo arba patirto išnaudojimo. „Ne“ atsakoma ypač griežtai, siekiant atgrasyti nuo naujų prašymų ateityje.
Deramos/sveikos ribos, kai savo ir kitų poreikius laikau vienadai svarbiais ir nei vienas nėra svarbesnis ar prastesnis. Tai yra kai gebu sakyti „ne“ neatsiprašant, nes taip pasirinkau dėl to, kad tą akimirką tai yra geriausias sprendimas man.
Ribų brėžimas ir jų laikymasis yra įgūdis ir kasdienis procesas.
Didžiausia baimė įgyvendinant pokyčius yra galimas kitų žmonių atsakas. Nėra jokio stebuklų kelio. Nusiteikite, kad kai tik pradėsite labiau atsižvelgti į savo poreikius ir atstovėti juos, visada susidursite su nepatogumu ir kalte. Tai yra normalus psichologinio pokyčio etapas. Todėl padėkite sau, ieškodami pagalbos, jei jaučiate, kad tam tikrame etape reikalingas palaikymas, kol įtvirtinsite naujus įgūdžius ir ribas.
Informacija iš asmeninių psichologijos studijų konspektų.
Sunkus metas? Susitikime pokalbiui.